mano praeities knygos, dariusios įspūdį

Prieš kurį laiką Facebook'e žmonės dalijosi jiems padariusių knygų dešimtukais su komentarais (vienas iš įdomesnių ten įvykusių dalykų - šiaip tai nuobodoka). Parūpo ir man pasirausti prisiminimuose. Sąrašas gavosi toks momentinis apytikslis ir tvarkos ten nėra - kitą kartą darytum gal ir kitoks gautųsi. Visai įdomus intelektualinis užsiėmimas, tik reikia laiku baigti, nes kuo labiau galvoji, tuo sunkiau nuspręsti. Dabar galbūt reikia pradėti galvoti apie labiausiai nuvylusių knygų sąrašą - čia tai būtų atrakcija (pora pretendentų jau yra).

1. Balys Sruoga "Dievų miškas" - tokiu stiliumi parašyti knygą apie tokį dalyką - tai stipru; ironiškų ir sarkastiškų bičų pilna, bet va reikia žinoti vietą.

2. George Orwell "Animal Farm" - tiesiai šviesiai apie revoliucijas ir totalitarizmą, sukėlė man tokią tragikomišką būseną. Hayeko "Kelias į vergovę" irgi gerai.

3. Juozas Brazaitis "Vienų vieni" - iš uždraustų pogrindinės savilaidos lobių perskaičiau būdamas paaugliu, padarė didžiulį įspūdį, aišku, ir nuliūdino, nes tikrai buvo "vienų vieni".

4. Aleksandro Solženycino "Gulago archipelagas" - skaičiau dar sovietiniais laikais (tiesa, lietuviškai); susipažinau su tuo, apie ką turėjau tik bendrą vaizdą, tiesiog panirau į Gulago detales, o aplinkui Tarybų valdžia kažką skiedžia.

5. Richard Courant "Diferencialinis ir integralinis skaičiavimas" I tomas - draugas skaitė ir man kažkaip parūpo (ypač begalinės eilutės rūpėjo), buvo sunku ją gauti į namus (rusišką leidimą); aiškiai autorius rašo, net pagavau tam tikrų abstrakcijų grožį (o ir naudą pasaulio pažinime), gaila nepabaigiau; kai užaugsiu, būtinai nusipirksiu popierinę knygą, jei ne skaitymui, tai bent žiūrėjimui į ją.

6. Žiulis Vernas "Paslaptingoji sala" ypač (o ir kiti iš tos trilogijos) - tiesiog puiki nuotykių knyga buvo kaip paaugliui, o dar ir galinti uždegti tyrinėjimų aistrą.

7. J. L. Austin "Sense and Sensibilia" - tiesiog nuostabu, kaip įprastų faktų ir kasdieninės kalbos analize galima susidoroti su kai kuriais filosofiniais išmislais.

8. Theodore Dalrymple - sunku išskirti, kuris esė rinkinys geriausias (jų ten daug), pvz., "Anything Goes", "Life at the Bottom: The Worldview That Makes the Underclass", "Spoilt Rotten: The Toxic Cult of Sentimentality" ir t.t.; naudinga susipažinti su atsakomybės, underclass, sentimentalumo reikalais bei rūpestingos valstybės idiotiškais vingiais ir bendrai Didžiosios Britanijos visuomenės kritika iš patyrusio autoriaus, ilgus metus dirbusio su nusikaltėliais, narkomanais, alkoholikais, psichikos ligoniais, apdaužytomis žmonomis ir t.t.

9. Dudley Shapere "Reason and the Search for Knowledge: Investigations in the Philosophy of Science" (taip pat kai kurie jos straipsniai) - pasirodė man blaiviausias filosofinis tekstas apie mokslo kaitą (scientific change), tame tarpe ir apie beviltišką Thomą Kuhną, nors ir buvo viena kita vieta, kai norėjosi surėkti "ne".

10. Richard P. Feynman "The Feynman Lectures on Physics" I tomas (ir kai kas iš jo kitų knygų) - ne viską perskaičiau, bet ypač konceptualiniai fizikinių sąvokų paaiškinimai žavėjo ir labai man padėjo, nors bendrai paskaitų turinys vietomis nelengvai ėjosi - nepaisant apgaulingų įspūdžių, tai sunki knyga; taip pat filosofine prasme daug naudos davė jo ūkiški bendri komentarai apie mokslą iš jo populiarų knygų, kurių nemažai yra tokių kaip "The Pleasure of Finding Things Out" ir panašios. Prie šito reikalo reiks grįžti.

(PS. 11. Kazys Binkis "Kiškių sukilimas" - žinia, skaičiau mažas ir galvojau kaip kietai, kad net kiškiai sukilimą suorganizavo, nors dabar neatsimenu detalių; o ir pats pavadinimas turi žavesio.)

Posted in šis-bei-tas | Tagged , , , | Leave a comment

blogio banalumas ir žmogiškumo liekanos

Iš Kęstučio Skrupskelio knygos "Ignas Skrupskelis: asmenybė ir laikmetis":

"Galvoje sukasi Hannah Arendt frazė: "Blogio banalumas". Verčiau kalbėti apie blogio biurokratizaciją. Ką būtų pasakę Rozauskas, Komodaitė, atsidūrę kaltinamųjų suole? Ar kad tik pasirašinėjo, o badu marino kiti? Tikriausiai kairiųjų literatų jaunystėje pastebėtumėm kokią nors idėjinę užuomazgą. Bet kiek idėjos buvo likę 1940 m., apsvaigus nuo šampano, petys į petį su istorinėm asmenybėm? Jie įsiliejo į biurokratinį aparatą ir pagal užsakymą gamino, A. Venclovos žodžiais, produkciją. Sakoma, kad sužinojęs apie inkorporavimą, J. Paleckis apie savaitę buvo girtas. Jeigu taip, tai vis tiek kažkokio žmogiškumo liekana."

Literatai įsiliejo kaip reikiant. Kaži po tokio įvykio savaitė girtam daug ar mažai?

Susiję užrašai:
tarpukario Lietuvos “kultūros darbuotojai”

Posted in istorija | Tagged , , , | Leave a comment

Zenonas kine

Kažkur girdėjau "pafilosofavimą", kad kino ištakos yra Zenono aporijos. Net atsipalaidavau nuo įtampos - jau buvau sunerimęs, kad kinas ištekėjo iš Edipo komplekso.

Gerai, kad bent Zenono nebėra gyvųjų tarpe.

Posted in šis-bei-tas | Tagged , | Leave a comment

kas prote vyksta (iš filosofijos ir plačiau)?

Per ilgą laiką esu gavęs (dažniausiai anonimiškai) esu gavęs įvairių klausimų, kuriuos neskubėjau atsakyti: tai patys klausimai migloti, tai atsakymai ne tokie tikslūs ir gražūs, kokių norėtų klausėjai, tai dar kas. Dabar manau, kad visgi į kai kuriuos klausimus neskubėdamas atsakysiu, kiek galiu. Kad nereiktų kartotis, parašysiu viešai tinklaraščiuose, kai ką pakartosiu Facebook'e. Apskritai siūlyčiau dažniau viešai klausti (galima ir forume), tada daugiau šansų sulaukti atsakymo ir šiaip reikia plėsti tikslesnį viešą akademinį diskursą. Štai vienas iš atsakymų.

Kas tūno mano proto priekinėje dalyje (bet tai nereiškia, kad visur labai pasistūmėta į priekį) - tai dalis klausimų, būtent susijusių su filosofija ir šalia jos (tai ir priminimas-sau):

  • mokslo kaitos problema, galimos metodologinių standartų kaitos pasekmės: Dudley Shapere mokslo filosofija, Worrallo-Laudano ginčas, Worrallo-Chalmerso nesutarimai ir kt.;
  • Alano Chalmerso filosofinio atomizmo ir mokslinio atomizmo istorinė-metodologinė analizė: kiek šiuo atveju galime sužinoti apie mokslo specifiką ir filosofines spekuliacijas, jų santykius;
  • sveikas protas, mokslas (ir šiek tiek metafizika, kiek tai susiję su kreizizmais), galimi ir tariami jų konfliktai;
  • kiek galima suformuluoti mokslo (ar mokslinio metodo) apibendrintus ypatumus, kad jie netrivialiai skambėtų ir būtų naudingi tiek nemokslininkui, tiek mokslininkui, besispecializuojančiam siauroje srityje (pseudomokslo problema šiame kontekste įdomi, nors apleista);
  • mokslo istorijos metodologinės pamokos, kiek konkretūs atvejai galėtų aiškumo į apibendrintą mokslinio metodo sampratą?;
  • Thomo Kuhno ir pan. retorika, skurdas ir populiarumas; ar ten galima ką išpešti bent minimaliai protingo?;
  • matematikos bendra intelektualinė (ar kultūrinė) vertė (be visiems aiškių taikymų kasdienybėje ir moksle);
  • gal atsakyti Algimantui Valantiejui dėl reliatyvizmo (tiek puslapių man paskyrė), o gal laiką skirti svarbesniems klausimams (su reliatyvizmu susiję tiek nuobodybės ir retorikos, tik iš pradžių būna juokinga)?;
  • metafizikos abstraktybės ir konceptualinis tyrimas à la P.M.S. Hacker; kiek racijos ir kokiu mastu iš viso galima pasimokyti iš pastarojo filosofo;
  • filosofiniai kreizizmai, kai gavus neprotingą išvadą išdidžiai pranešama tipo "gi sekiau argumentu, ką aš padarysiu, kad išvada atrodo beprotiška" (labai tinka gąsdinant studentus) - tai reikėjo nesekti;
  • laisvos valios problema: vis kas nors periodiškai praneša, kad nėra laisvos valios, nesimato pagrindo taip manyti, bet visgi šis reikalas, ko gero, nėra lengvai galvoje tvarkingai sudėliojamas, nes yra tam tikrų idėjų konfliktas, o sudėlioti derėtų;
  • kodėl tame, kas skelbiama filosofijos vardu, yra tiek daug laukinių spekuliacijų, kreizizmų, pseudoproblemų, ideologijos, asmeninių išgyvenimų, įvilktų į pseudoteorinį žargoną, ir galų gale visiškų nesąmonių (anksčiau tinklaraštyje minėtas klausimas)?;
  • dar kol kas man migloti klausimai dėl redukcionizmo, bet ne tiek mokslo filosofijos metodologiniu požiūriu, bet, sakykime, ontologiniu? požiūriu, kai fantastiškai tvirtinama, jog sudedamosios dalys kažkaip "labiau egzistuoja" (ar tik jos rimtai ir teegzistuoja ar panašiai) negu iš jų sudarytas dalykas;
  • kokios galimybės kalbėti apie pasaulėžiūrą, jos dalių specifika, ideologijos vieta (pagalvoti ir dėl "ideologijos" termino)?;
  • kaip formuojamas episteminis autoritetas ir kaip reikėtų jį formuoti?;
  • mąstymo kultūra;
  • išsilavinimas: kiek reikėtų siekti išsilavinimo ir supratimo už specifinių profesinių įgūdžių arba, kaip kartais sakoma, ką turėtų žinoti ir suprasti kiekvienas išsilavinęs (kultūringas?) žmogus?; kada ir kaip susidaro situacija apibūdinama kaip "iš didelio rašto išėjo iš krašto"?;
  • akademinis bulšitas (Harry Franfurto prasme) ir jo siautėjimas;
  • vadinamieji intelektualai (o gal viešieji intelekualai, nežinau), kurie apie viską aiškina nesustodami, ypač ideologinius dalykus: kur juos dėti, o ir kada jų klausyti, o gal neklausyti; kas per dalykas yra tas "intelektualas"?

PS. Normaliai žmogus negali to turėti vienu metu savo galvoje - bjaurus reikalas. O dar bjauriau, kad sąrašą galima ramiai pratęsti, o juk yra dar ir nefilosofinių temų.

Posted in filosofija | Tagged , , , , , , , , , , , , | Leave a comment

filosofas Paul Boghossian apie humanitariką ir tiesą

Bendrame postmodernistinių bei panašių plepalų ir retorikos kontekste Paul Boghossian Twitter'yje kartoja Dan Dennett kviesdamas humanitariką susigrąžinti pagarbą tiesai. Nutolusiems nuo tokių reikalų galiu pasakyti, kad toks kvietimas yra visiškai vietoje ir nėra banalus.


Beje, nenuostabu, kad prie šio sakinio kažkas užklausė "tai ar dabar turim sekti loginiu pozityvizmu?". Tipiškas nesusipratimas: nieko daugiau nematyti, tik reliatyvistinius požiūrius ir loginį pozityvizmą.

Posted in filosofija | Tagged , , , | Leave a comment

kas gali nužudyti filosofiją?

Jei kas nors gali nužudyti filosofiją, tai ideologija ir/arba bulšitas ("bullshit" Harry Frankfurto prasme), ypač kai žmonės pastebi, kad tiek ideologija, tiek bulšitas apsimoka (tam tarpe ir finansiškai).

Papildymas: tikslumo dėlei reikia pasakyti, kad ideologijos turėjimas nebūtinai aptemdo protą ir paverčia ideologiniu robotu.

Susiję užrašai:
Harry Frankfurtas apie tiesą
Harry Frankfurtas apie knygų storį
iš Frankfurto interviu
"On Bullshit"

Posted in filosofija | Tagged , , | Leave a comment

“apginti Lietuvą esu per mažas, nes neleidžia mama”

laiskas-vytautui-landsbergiuiSausio 13-tosios proga pasidėsiu čia laišką, kurį 1991 metais vienas penktokas nusiuntė Vytautui Landsbergiui: "aš esu penktokas ir apginti Lietuvą esu per mažas, nes neleidžia mama...". Pagal situaciją labai normalus laiškas. Ypač pralinksmino pagrindimo dalis - "nes neleidžia mama". Bet laiškas - rimtas ir padėtis buvo rimta.

Nuotrauką pasiskolinau iš 15min.lt, iš kur jie pasiskolino nežinau.

Susiję užrašai:
sausio 13-tosios prisiminimai

Posted in istorija | Tagged , , | Leave a comment

metafizikai ir stalai

Kai metafizikas klausia "kas yra stalas?", pagarbiai neišsigąskite, bet paklauskite "ką tiksliai nori sužinoti?".

Posted in filosofija | Tagged , | Leave a comment

sankcijų istorija

trubaŠi nuotrauka pralinksmino. Galbūt ji labiau linksmina tuos, kurie kurį laiką pagyveno SSSR (Tarybų Sąjungoje). Tikrai kad "truba".

Posted in istorija | Tagged , | Leave a comment

apie viską sava nuomonė

Kai apie žmogų sakoma, kad jis apie VISKĄ turi savo nuomonę, tai čia pagyrimas ar papeikimas?

Susiję užrašai:
apie norą turėti savo nuomonę

Posted in žmogus | Leave a comment

VDU garbės daktaro vardas Kęstučiui Skrupskeliui

Balandžio 25 d. (penktadienį) 11 val. VDU didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) Kęstučiui Skrupskeliui (kartu ir Rimui Kalvaičiui) bus įteiktos garbės daktaro vardo regalijos. Tai VDU atkūrimo 25-mečio sukakties renginys.

Kęstutis Skrupskelis (Ignas K. Skrupskelis ar Ignas Skrupskelis amerikietiškai) gimė Kaune. Pietų Karolinos universiteto (University of South Carolina) profesorius emeritas, ilgus metus ten dėstęs filosofiją. Pagrindinis akademinis tyrimas - tai klasikinės Amerikos filosofijos istorija, ypač Williamo Jameso darbai. Dalyvavo projektuose (tai buvo "life-time effort", kaip jis pats sako): "The Works of William James" (19 tomų, tai visi žinomi jo paskelbti darbai ir filosofiniai rankraščiai) ir "The Correspondence of William James" (12 tomų). Taip pat straipsniuose ir knygose yra rašęs apie įvairius prieškario Lietuvos gyvenimo aspektus: intelektualinis gyvenimas, politinės kovos, spauda, žurnalistika ir kt. Knygos: "Vaikų žaidimas: "Dvidešimto amžiaus" karikatūros" (2008); "Ateities draugai: ateitininkų istorija (iki 1940 m.)" (2010); "Ignas Skrupskelis: asmenybė ir laikmetis" (2014).

Posted in filosofija | Tagged , | Leave a comment

atsilikęs ar per toli nubėgęs

Jei kas nors tau bando įteigti, kad esi atsilikęs, tai pravartu pasiaiškinti, ar pašnekovas nėra per toli nubėgęs. Mat visa tai esmingai priklauso nuo kelionės tikslo.

Posted in visuomenė | Tagged , | Leave a comment

tarpukario Lietuvos “kultūros darbuotojai”

Nusimato dar viena įdomi Lietuvos istorijos tema - tarpukario Lietuvos "kultūros darbuotojų" revoliuciniai minties vingiai: „Istorijos detektyvai“: kaip tarpukario Lietuvoje subrendo išdavikai?

Ten klausiama: "Kodėl taip nutiko, kad protingi žmonės, intelektualai tapo Lietuvos valstybės išdavikais?". O kuo remiantis teigiama, kad jie buvo protingi ir intelektualai? Ar dėl to, kad rašė pjeses, eilėraščius bei kritiškai dairėsi? (Šiais laikais ir delfyje kritiškai prirašytų kalnus popierių, matyt.)

"Liudas Gira, nuvažiavęs į Maskvą 1940 metais liepos 31 dieną, rašo savo sūnui laišką taip: „Štai ryt pamatysiu draugą Staliną. Verta man buvo iki to gyventi“. Taigi apie kažkokį gailestį čia nėra net kalbos", - teigia istorikas."

Liudas Gira - tiesiog laimės kūdikis, taip pasisekė prasmingai nugyventi ir dar eilėraščių parašyti :) (gal ir maikę su Che Guevaros atvaizdu nešiojo) - well then.

Posted in istorija | Tagged , , , | Leave a comment

nauja Lietuvos lingvistikoje

Lingvistika Lietuvoje gyvuoja. Štai preliminarus turinys iš netrukus pasirodysiančios knygos "Grammatical Relations and their Non-Canonical Encoding in Baltic" leidykloje "John Benjamins Publishing Company":

Argument marking and grammatical relations in Baltic: An overview
Axel Holvoet and Nicole Nau

Case and word order in Lithuanian infinitival clauses revisited
Peter M. Arkadiev

Non-canonical grammatical relations in a modal construction: The Latvian debitive
Axel Holvoet and Marta Grzybowska

Alternations in argument realization and problematic cases of subjecthood in Lithuanian
Kristina Lenartaitė-Gotaučienė

Subjecthood in specificational copular constructions in Lithuanian
Rolandas Mikulskas

Differential object marking in Latgalian
Nicole Nau

The independent partitive genitive in Lithuanian
Ilja A. Serzant

On the non-canonical marking of the highest-ranking argument in Lithuanian and Icelandic. Steps toward a database
Björn Wiemer and Valgerður Bjarnadóttir

Susiję užrašai:
lingvistika Lietuvoje?
disertacijos šiomis dienomis
Salų kalbotyros vasaros mokykla

Posted in kalba | Tagged | Leave a comment

Lietuvos filosofų draugija

Atsigavo Lietuvos filosofų draugija. Girdėjau ir abejonių ta proga. Kiek man žinoma, nenorinčių tapti nariais ten nepriims. Ir narystė šioje draugijoje nėra būtina sąlyga, kad būtum filosofas.

Svarbiausia, kad draugija netaptų ideologiniu būreliu.

Kai sutaupysiu 25 litus, pagalvosiu apie įsiliejimą.

Posted in filosofija | Tagged , | Leave a comment